Raudonės istorija

Raudonės istorija

Raudoniškių atsiminimai

Adelė Stankevičiūtė-Drotvinienė, g. 1927 m. Alytaus r., gyv. Jurbarko r. Stakių k. AT­SI­MI­NI­MAI APIE STA­KIŲ ŠVIE­SUO­LĮ STA­NIS­LO­VĄ DROT­VI­NĄ Sta­nis­lo­vas Drot­vi­nas gi­mė 1896 m. Sta­kiuo­se. Mi­rė 1973 m., pa­lai­do­tas Sta­kių ka­pi­nė­se. S. Drot­vi­nas bai­gė 4 sky­rius Sta­kiuo­se, mo­kė­jo len­kų, ru­sų ir is­pa­nų kal­bas. 7 – 10 me­tų tar­na­vo Sta­kių baž­ny­čio­je. Te­ko pa­tar­nau­ti ir Juo­zui Tu­mui-Vaiž­gan­tui. Už­au­gęs …

Raudoniškių atsiminimai Skaityti daugiau »

Kalba raudoniškiai

Rau­do­niš­kiai pri­ski­ria­mi va­ka­rų aukš­tai­čiams kau­niš­kiams. Že­mai­čiams ar ry­tų aukš­tai­čiams rau­do­niš­kių šne­ka da­ro gra­žios kal­bos įspū­dį. Vis dėl­to ji ski­ria­si nuo li­te­ra­tū­ri­nės kal­bos. Ben­dra­ty­se, ku­rios bai­gia­si -en­ti, -in­ti, ir iš tų ben­dra­čių pa­da­ry­to­se for­mo­se su -sta, rau­do­niš­kiai ta­ria il­guo­sius bal­sius ī, ē:Min­ti – myt,Gy­ven­ti – gy­vę­ti, gy­vęk,Sko­lin­ti – sko­lį­ti, sko­lį­siu,Tru­pin­ti – tru­pį­ti, su­tru­pįk,Sens­ta – sęs­ta, su­sę­siu.Žo­džio …

Kalba raudoniškiai Skaityti daugiau »

Raudonės bažnyčia

62 km nuo vyskupijos cen­tro Kau­no, de­ši­nia­ja­me Ne­mu­no kran­te įsi­kū­ręs Rau­do­nės mies­te­lis ir pa­ra­pi­ja. Iki de­ka­na­to cen­tro Jur­bar­ke – 25 km. Rau­do­nės baž­ny­čia sto­vi 200 m į šiau­rę nuo Rau­do­nės pi­lies – baž­ny­čios fun­da­to­riaus Juo­zo de Fa­ria e Kast­ro re­zi­den­ci­jos – bu­vu­sio dva­ro pa­grin­di­nių rū­mų. Pa­ra­pi­ja įkur­ta 1932 me­tais.Tai vie­na jau­niau­sių Lie­tu­vos baž­ny­čių. Ti­kin­tie­ji vyk­da­vo …

Raudonės bažnyčia Skaityti daugiau »

Raudonės mokykla

Lie­tu­vo­je yra de­vy­nios Rau­do­nės, dar de­šim­ta – Rau­do­nė­lė, bet tik­tai vie­no­je, mū­sų Rau­do­nė­je, te­bes­to­vi XVI am­žiaus re­ne­san­si­nė pi­lis, o to­je pi­ly­je buvo Rau­do­nės mo­kyk­la. Iš­ta­kos. Val­di­nė pra­džios mo­kyk­la Rau­do­nė­je įsteig­ta 1865 me­tais, ca­rų val­dy­mo lai­kais. Mat pa­grin­di­nis vaid­muo Lie­tu­vos ru­si­ni­mo pro­gra­mo­je tu­rė­jo tek­ti mo­kyk­lai, ypač pra­di­nei. Tai bu­vo įpras­ti­nė ru­siš­ka liau­dies mo­kyk­la – tri­me­tė, dės­to­mo­ji …

Raudonės mokykla Skaityti daugiau »

Raudonės malūnas

Kaip ir kiek­vie­nas dva­ras, taip ir Rau­do­nė tu­rė­jo sa­vo ma­lū­ną. Nors 1711 m. in­ven­to­riu­je ma­lū­nas ir ne­mi­ni­mas, ta­čiau ne­tru­kus jis at­si­ran­da. 1711 m. pa­mi­nė­ta, jog iš­ėjus pro pi­lies var­tus ir ei­nant į pa­li­var­ką (bu­vu­sį į šiau­rę nuo pi­lies) de­ši­nė­je pu­sė­je bu­vo ra­ti­nė, o to­liau ūkio pa­sta­tai. 1717 m. pa­mi­nė­ta, kad Rau­do­nė­je be pi­lies yra kar­če­ma …

Raudonės malūnas Skaityti daugiau »

Raudonės parkas

Ži­no­da­mi, jog Rau­do­nės pi­lis bu­vo sta­to­ma kaip Kriš­pi­no Kir­šeinš­tei­no re­zi­den­ci­ja XVI a. ant­ro­je pu­sė­je, ma­tyt, tu­rė­tu­me tam lai­ko­tar­piui pri­skir­ti ir par­ko užuo­maz­gą. Juk pi­lis bu­vo sta­to­ma ją su­pan­čio­je ap­lin­ko­je, ir ta gam­ti­nė ap­lin­ka tu­rė­jo bū­ti for­muo­ja­ma pa­gal to me­to prag­ma­ti­nius bei es­te­ti­nius rei­ka­la­vi­mus. Ta­da Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je ir Len­ki­jo­je, o taip pat ki­tuo­se kai­my­ni­niuo­se kraš­tuo­se …

Raudonės parkas Skaityti daugiau »

Raudonės miestelio atsiradimas

Rau­do­nė ir se­na, ir vi­sai jau­na. Se­na pi­lis, jau per ke­tu­ris šim­tus me­tų per­ko­pu­si (po jos mū­rais – dar se­nes­nės pi­lies lie­ka­nos), se­ni ap­lin­ki­niai kai­mai įdo­miais pa­va­di­ni­mais: Pup­kai­mis, Pa­re­viai, Rau­do­nė­nai, Ba­lan­džiai, o mies­te­lis vi­sai jau­nas. Jis at­si­ra­do ta­da, kai ėmė nyk­ti Rau­do­nės dva­ras, ka­dai­se, Pla­to­no Zu­bo­vo duk­ters So­fi­jos von Pirch-Kai­sa­ro­vos val­dy­mo lai­kais, bu­vęs di­džiu­lis (tri­kam­pis …

Raudonės miestelio atsiradimas Skaityti daugiau »

Ištraukos iš de Faria e Kastro šeimos rankraščių

So­fi­ja Pla­to­nov­na Kai­sa­ro­va (pir­mo­ji san­tuo­ka su ba­ro­nu Kar­lu Kar­lo­vi­čium Pirch) So­fi­ja Pla­to­nov­na Kai­sa­ro­va gi­mė 1800 m. spa­lio 3 d. Ru­en­ta­lio pi­ly­je Kur­še, tė­vo ku­ni­gaikš­čio Pla­to­no Alek­san­dro­vi­čiaus Zu­bo­vo re­zi­den­ci­jo­je. Vai­kys­tę ir jau­nys­tę ji pra­lei­do tai Ru­en­ta­lio dva­re, tai Pe­ter­bur­ge. Taip pat daž­nai ap­si­lanky­da­vo ji ir Rau­do­nė­je, dva­re ant Ne­mu­no kran­to, ku­rį ku­ni­gaikš­tis Zu­bo­vas pir­ko 1803 me­tais. …

Ištraukos iš de Faria e Kastro šeimos rankraščių Skaityti daugiau »

Raudonė XIX a.

Raudonės savininkas kunigaikštis Platonas Zubovas Beveik dvidešimt metų Raudonė priklausė Rusijos valstybės veikėjui Platonui Zubovui (1767-1822). Kilęs iš vidutinių Rusijos dvarininkų, vos 22 metų tapo Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritu. „Favoritizmas“ – tai XVIII a. absoliutinės monarchijos valstybėje susiformavusi dubliuojanti, neformali valdymo sistema. Favoritas, kaip taisyklė palaikė glaudžius asmeninius ryšius su valdovu (nebūtinai buvo meilužis), …

Raudonė XIX a. Skaityti daugiau »