Raudoniškiai priskiriami vakarų aukštaičiams kauniškiams. Žemaičiams ar rytų aukštaičiams raudoniškių šneka daro gražios kalbos įspūdį.
Vis dėlto ji skiriasi nuo literatūrinės kalbos.
Bendratyse, kurios baigiasi -enti, -inti, ir iš tų bendračių padarytose formose su -sta, raudoniškiai taria ilguosius balsius ī, ē:Minti – myt,Gyventi – gyvęti, gyvęk,Skolinti – skolįti, skolįsiu,Trupinti – trupįti, sutrupįk,Sensta – sęsta, susęsiu.Žodžio pradžioje ei verčia aiEinu – ainu, ait.
Trumpinami nekirčiuotų galūnių ilgieji balsiai, ypač ą, ę, ų, į:Kelią – kelia,Į kalną – į kalna,Vaiką – vaika,Dangų – dangu,Pamatęs – pamates.
Nekirčiuotų galūnių balsius o, ė verčia trumpaisiais u, i:Saku, žemi.
Kartais trumpinamos vienaskaitos vardininko galūnės:Vaikas – vaiks,Vienas – viens.Labai gyva raudoniškių šnekoje dviskaitaMudu buvova, matėva, eisiva.Mudi nematėva.Judu einata.
Raudoniškiai keičia kai kurių daiktavardžių gimines:Serbentai – serbentos,Tortas – torta,Popierius – popiera,Kombainas – kombaina,Saldainiai – saldainės.Kartais įterpiama k į žodįVyšnia – vykšniaSlysta – sklysta.
Moteriškos giminės dalyvių galūnės -ios verčiamos -ės:Sušalusios – sušalusės,Suplyšusios – suplyšusės.Labai gyvas prielinksnio pas netaisyklingas vartojimas.Ateik pas mokyklą (prie mokyklos).Eisiu pas Dosinų.Važiuosiu pas daktarų (pas daktarus).
Raudoniškių leksika taip pat skiriasi nuo literatūrinės kalbos: obuoliai – obeliai, tenai – tenuis, kodėl – kudė, merguči, mergši, lebuodi (galva), kaip – kai, man – mą, ar ne – a ne, ir – i, taip – tei, dar – da, griovys –revas.
Skiriasi raudoniškių pavardžių tarimas ir kirčiavimas:a) pavardės, kurios baigiasi -iūtė, tariamos trumpaiKunciūtė – Kunciuti,Mockevičiūtė – Mockevičiuti.b) pavardžių priesaga -ausk- verčiama -auck-:Sabaliauskas – Sabaliauckas,Kavaliauskaitė – Kavaliauckaitė.c) pavardės, kurios baigiasi -aitis, kirčiuojamos žodžio pradžioje:Õnusaitis, Jõkubaitis.
Vaizdžiai raudoniškius charakterizuoja keli sakiniai:Revuky y daug zuikių. (Griovyje yra daug zuikių);Kas ma rūp (Kas man rūpi);A tei? (Ar taip?);A ne? (Ar ne?);Nu i kas (Na ir kas);A y? (Ar yra?) Y (yra). Nė (Nėra).Aus – nė stukt, verp – nė trukt, o tekėt – kaip akėt.Per pasninką nė šuo netunka.Dalykimės: kad ir musę, ale per pusę.
Autorius mokytoja Elena Elzbergienė
Panaudota medžiaga iš knygos „Raudonė“, 2002.