Raudonės istorija

Pokylio reikšmė XVII a. LDK diduomenės dvaro gyvenime Nuo XVI a. pab., o ypatingai XVII a., dėl sustiprėjusių klientelinių santykių, LDK labai išaugo diduomenės rezidencinių dvarų (architektūrine prasme – dvaro, rūmų, pilies statiniai, institucine – dvaras) reikšmė. Lygiai kaip valdovo dvaras Abiejų Tautų Respublikos (toliau –ATR) sostinėse (Varšuvoje ar Vilniuje), taip diduomenės pagrindiniai dvarai provincijoje, …

Pokylis XVII a. Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Šventė Raudonės pilyje Skaityti daugiau »

Krišpinai Kiršenšteinai pagal vyrišką liniją Raudonę valdė apie 140 metų – nuo XVI a. 7-o deš. iki 1704 m. (Vitebsko vaivados Andriaus Kazimiero Krišpino Kiršenšteino mirties). Iki 1751 m. Raudonė priklausė Krišpinų Kiršenšteinų pavardę turėjusiai Konstancijai Pakošienei, Sologubienei. Per Konstancijos dukrą Prancišką, Raudonė perėjo į Olendzkių giminės rankas. Apie septyniasdešimt metų, nuo apie 1730 m., …

Raudonės savininkai Olendzkiai Skaityti daugiau »

XVI a. LDK miško verslų svarba Raudonės raidai Tikėtina, jog dėl kryžiuočių karo žygių XIV a. pab.-pačioje XV a. pr. buvusios Raudonės apylinkės gyvenvietės sunyko, dauguma gyventojų išsikėlė iš šių teritorijų, virtusių vadinamąja dykra. Tokios dykros teritoriją (šiaurės rytuose) padeda nustatyti apytikrė griauzdų linijų (priešui sulaikyti skirtos medžių užvartos (griauzdos)) lokalizacija. Nuo XIV a. vid. …

Raudonė Krišpinų Kiršenšteinų laikais Skaityti daugiau »

Raudonėnų piliakalnis ir kapinynas ir ankstyvieji apylinkės gyventojai Archeologiniai tyrimai bei šiandien Raudonės apylinkėse išlikusių senųjų archeologinių paminklų liekanos (Raudonėnų piliakalnis ir Raudonėnų kapinynas) rodo gyventojų įsikūrimą šioje vietovėje jau senajame geležies amžiuje. Jie priskiriami Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros arealui. Tarp 34 žinomų šios kultūros kapinynų, išsamiai tyrinėti du Panemunės regiono kapinynai – Seredžiaus …

Ankstyvoji Raudonės ir jos apylinkių praeitis Skaityti daugiau »

Rau­do­nė – bu­vęs dva­ras, pi­lis – įsikūrusi de­ši­nia­ja­me Ne­mu­no kran­te, prie Ne­mu­no in­ta­ko – Rau­do­nės upe­lio, prie ke­lio Ve­liuo­na – Jur­bar­kas. Pa­gal da­bar­ti­nį ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­da­li­ji­mą pri­klau­so Jur­bar­ko ra­jo­nui, yra se­niū­ni­jos cen­tras. Iki XIX a. pra­džios ši vie­to­vė pri­klau­sė Ra­sei­nių pa­vie­tui, XIX–XX a. pra­džio­je – tai Ra­sei­nių, tai Kau­no ap­skri­tims. XIX am­žiu­je, o taip pat kai …

Raudonės istorija. Bendros istorinės žinios Skaityti daugiau »

Raudonės ir jos apylinkių istorija kaip ir kitų jos artimiausių kaimynių – Seredžiaus, Veliuonos ar Skirsnemunės, siekia labai senus laikus. Archeologiniai tyrimai parodė, kad Raudonės apylinkėse žmonės įsikūrė dar senajame geležies amžiuje. Tačiau, skirtingai nuo kitų Panemunės regiono vietovių, Raudonės praeitis istoriniuose šaltiniuose pradėta dokumentuoti keliais šimtmečiais vėliau, tik nuo XVI a. pab. Vietovės klestėjimo …

Raudonės ir jos apylinkių praeities specifika. Nacionalinės ir vietinės reikšmės kultūros paveldo objektai Skaityti daugiau »