Arūnas

Lie­tu­vo­je yra de­vy­nios Rau­do­nės, dar de­šim­ta – Rau­do­nė­lė, bet tik­tai vie­no­je, mū­sų Rau­do­nė­je, te­bes­to­vi XVI am­žiaus re­ne­san­si­nė pi­lis, o to­je pi­ly­je buvo Rau­do­nės mo­kyk­la. Iš­ta­kos. Val­di­nė pra­džios mo­kyk­la Rau­do­nė­je įsteig­ta 1865 me­tais, ca­rų val­dy­mo lai­kais. Mat pa­grin­di­nis vaid­muo Lie­tu­vos ru­si­ni­mo pro­gra­mo­je tu­rė­jo tek­ti mo­kyk­lai, ypač pra­di­nei. Tai bu­vo įpras­ti­nė ru­siš­ka liau­dies mo­kyk­la – tri­me­tė, dės­to­mo­ji …

Raudonės mokykla Skaityti daugiau »

Kaip ir kiek­vie­nas dva­ras, taip ir Rau­do­nė tu­rė­jo sa­vo ma­lū­ną. Nors 1711 m. in­ven­to­riu­je ma­lū­nas ir ne­mi­ni­mas, ta­čiau ne­tru­kus jis at­si­ran­da. 1711 m. pa­mi­nė­ta, jog iš­ėjus pro pi­lies var­tus ir ei­nant į pa­li­var­ką (bu­vu­sį į šiau­rę nuo pi­lies) de­ši­nė­je pu­sė­je bu­vo ra­ti­nė, o to­liau ūkio pa­sta­tai. 1717 m. pa­mi­nė­ta, kad Rau­do­nė­je be pi­lies yra kar­če­ma …

Raudonės malūnas Skaityti daugiau »

Ži­no­da­mi, jog Rau­do­nės pi­lis bu­vo sta­to­ma kaip Kriš­pi­no Kir­šeinš­tei­no re­zi­den­ci­ja XVI a. ant­ro­je pu­sė­je, ma­tyt, tu­rė­tu­me tam lai­ko­tar­piui pri­skir­ti ir par­ko užuo­maz­gą. Juk pi­lis bu­vo sta­to­ma ją su­pan­čio­je ap­lin­ko­je, ir ta gam­ti­nė ap­lin­ka tu­rė­jo bū­ti for­muo­ja­ma pa­gal to me­to prag­ma­ti­nius bei es­te­ti­nius rei­ka­la­vi­mus. Ta­da Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je ir Len­ki­jo­je, o taip pat ki­tuo­se kai­my­ni­niuo­se kraš­tuo­se …

Raudonės parkas Skaityti daugiau »

Rau­do­nė ir se­na, ir vi­sai jau­na. Se­na pi­lis, jau per ke­tu­ris šim­tus me­tų per­ko­pu­si (po jos mū­rais – dar se­nes­nės pi­lies lie­ka­nos), se­ni ap­lin­ki­niai kai­mai įdo­miais pa­va­di­ni­mais: Pup­kai­mis, Pa­re­viai, Rau­do­nė­nai, Ba­lan­džiai, o mies­te­lis vi­sai jau­nas. Jis at­si­ra­do ta­da, kai ėmė nyk­ti Rau­do­nės dva­ras, ka­dai­se, Pla­to­no Zu­bo­vo duk­ters So­fi­jos von Pirch-Kai­sa­ro­vos val­dy­mo lai­kais, bu­vęs di­džiu­lis (tri­kam­pis …

Raudonės miestelio atsiradimas Skaityti daugiau »

So­fi­ja Pla­to­nov­na Kai­sa­ro­va (pir­mo­ji san­tuo­ka su ba­ro­nu Kar­lu Kar­lo­vi­čium Pirch) So­fi­ja Pla­to­nov­na Kai­sa­ro­va gi­mė 1800 m. spa­lio 3 d. Ru­en­ta­lio pi­ly­je Kur­še, tė­vo ku­ni­gaikš­čio Pla­to­no Alek­san­dro­vi­čiaus Zu­bo­vo re­zi­den­ci­jo­je. Vai­kys­tę ir jau­nys­tę ji pra­lei­do tai Ru­en­ta­lio dva­re, tai Pe­ter­bur­ge. Taip pat daž­nai ap­si­lanky­da­vo ji ir Rau­do­nė­je, dva­re ant Ne­mu­no kran­to, ku­rį ku­ni­gaikš­tis Zu­bo­vas pir­ko 1803 me­tais. …

Ištraukos iš de Faria e Kastro šeimos rankraščių Skaityti daugiau »

Raudonės savininkas kunigaikštis Platonas Zubovas Beveik dvidešimt metų Raudonė priklausė Rusijos valstybės veikėjui Platonui Zubovui (1767-1822). Kilęs iš vidutinių Rusijos dvarininkų, vos 22 metų tapo Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritu. „Favoritizmas“ – tai XVIII a. absoliutinės monarchijos valstybėje susiformavusi dubliuojanti, neformali valdymo sistema. Favoritas, kaip taisyklė palaikė glaudžius asmeninius ryšius su valdovu (nebūtinai buvo meilužis), …

Raudonė XIX a. Skaityti daugiau »

Pokylio reikšmė XVII a. LDK diduomenės dvaro gyvenime Nuo XVI a. pab., o ypatingai XVII a., dėl sustiprėjusių klientelinių santykių, LDK labai išaugo diduomenės rezidencinių dvarų (architektūrine prasme – dvaro, rūmų, pilies statiniai, institucine – dvaras) reikšmė. Lygiai kaip valdovo dvaras Abiejų Tautų Respublikos (toliau –ATR) sostinėse (Varšuvoje ar Vilniuje), taip diduomenės pagrindiniai dvarai provincijoje, …

Pokylis XVII a. Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Šventė Raudonės pilyje Skaityti daugiau »

Krišpinai Kiršenšteinai pagal vyrišką liniją Raudonę valdė apie 140 metų – nuo XVI a. 7-o deš. iki 1704 m. (Vitebsko vaivados Andriaus Kazimiero Krišpino Kiršenšteino mirties). Iki 1751 m. Raudonė priklausė Krišpinų Kiršenšteinų pavardę turėjusiai Konstancijai Pakošienei, Sologubienei. Per Konstancijos dukrą Prancišką, Raudonė perėjo į Olendzkių giminės rankas. Apie septyniasdešimt metų, nuo apie 1730 m., …

Raudonės savininkai Olendzkiai Skaityti daugiau »

XVI a. LDK miško verslų svarba Raudonės raidai Tikėtina, jog dėl kryžiuočių karo žygių XIV a. pab.-pačioje XV a. pr. buvusios Raudonės apylinkės gyvenvietės sunyko, dauguma gyventojų išsikėlė iš šių teritorijų, virtusių vadinamąja dykra. Tokios dykros teritoriją (šiaurės rytuose) padeda nustatyti apytikrė griauzdų linijų (priešui sulaikyti skirtos medžių užvartos (griauzdos)) lokalizacija. Nuo XIV a. vid. …

Raudonė Krišpinų Kiršenšteinų laikais Skaityti daugiau »