Kaip ir kiekvienas dvaras, taip ir Raudonė turėjo savo malūną. Nors 1711 m. inventoriuje malūnas ir neminimas, tačiau netrukus jis atsiranda. 1711 m. paminėta, jog išėjus pro pilies vartus ir einant į palivarką (buvusį į šiaurę nuo pilies) dešinėje pusėje buvo ratinė, o toliau ūkio pastatai. 1717 m. paminėta, kad Raudonėje be pilies yra karčema …
Žinodami, jog Raudonės pilis buvo statoma kaip Krišpino Kiršeinšteino rezidencija XVI a. antroje pusėje, matyt, turėtume tam laikotarpiui priskirti ir parko užuomazgą. Juk pilis buvo statoma ją supančioje aplinkoje, ir ta gamtinė aplinka turėjo būti formuojama pagal to meto pragmatinius bei estetinius reikalavimus. Tada Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijoje, o taip pat kituose kaimyniniuose kraštuose …
Raudonė ir sena, ir visai jauna. Sena pilis, jau per keturis šimtus metų perkopusi (po jos mūrais – dar senesnės pilies liekanos), seni aplinkiniai kaimai įdomiais pavadinimais: Pupkaimis, Pareviai, Raudonėnai, Balandžiai, o miestelis visai jaunas. Jis atsirado tada, kai ėmė nykti Raudonės dvaras, kadaise, Platono Zubovo dukters Sofijos von Pirch-Kaisarovos valdymo laikais, buvęs didžiulis (trikampis …
Sofija Platonovna Kaisarova (pirmoji santuoka su baronu Karlu Karlovičium Pirch) Sofija Platonovna Kaisarova gimė 1800 m. spalio 3 d. Ruentalio pilyje Kurše, tėvo kunigaikščio Platono Aleksandrovičiaus Zubovo rezidencijoje. Vaikystę ir jaunystę ji praleido tai Ruentalio dvare, tai Peterburge. Taip pat dažnai apsilankydavo ji ir Raudonėje, dvare ant Nemuno kranto, kurį kunigaikštis Zubovas pirko 1803 metais. …
Ištraukos iš de Faria e Kastro šeimos rankraščių Skaityti daugiau »
Raudonės savininkas kunigaikštis Platonas Zubovas Beveik dvidešimt metų Raudonė priklausė Rusijos valstybės veikėjui Platonui Zubovui (1767-1822). Kilęs iš vidutinių Rusijos dvarininkų, vos 22 metų tapo Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritu. „Favoritizmas“ – tai XVIII a. absoliutinės monarchijos valstybėje susiformavusi dubliuojanti, neformali valdymo sistema. Favoritas, kaip taisyklė palaikė glaudžius asmeninius ryšius su valdovu (nebūtinai buvo meilužis), …
Pokylio reikšmė XVII a. LDK diduomenės dvaro gyvenime Nuo XVI a. pab., o ypatingai XVII a., dėl sustiprėjusių klientelinių santykių, LDK labai išaugo diduomenės rezidencinių dvarų (architektūrine prasme – dvaro, rūmų, pilies statiniai, institucine – dvaras) reikšmė. Lygiai kaip valdovo dvaras Abiejų Tautų Respublikos (toliau –ATR) sostinėse (Varšuvoje ar Vilniuje), taip diduomenės pagrindiniai dvarai provincijoje, …
Pokylis XVII a. Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Šventė Raudonės pilyje Skaityti daugiau »
Krišpinai Kiršenšteinai pagal vyrišką liniją Raudonę valdė apie 140 metų – nuo XVI a. 7-o deš. iki 1704 m. (Vitebsko vaivados Andriaus Kazimiero Krišpino Kiršenšteino mirties). Iki 1751 m. Raudonė priklausė Krišpinų Kiršenšteinų pavardę turėjusiai Konstancijai Pakošienei, Sologubienei. Per Konstancijos dukrą Prancišką, Raudonė perėjo į Olendzkių giminės rankas. Apie septyniasdešimt metų, nuo apie 1730 m., …
XVI a. LDK miško verslų svarba Raudonės raidai Tikėtina, jog dėl kryžiuočių karo žygių XIV a. pab.-pačioje XV a. pr. buvusios Raudonės apylinkės gyvenvietės sunyko, dauguma gyventojų išsikėlė iš šių teritorijų, virtusių vadinamąja dykra. Tokios dykros teritoriją (šiaurės rytuose) padeda nustatyti apytikrė griauzdų linijų (priešui sulaikyti skirtos medžių užvartos (griauzdos)) lokalizacija. Nuo XIV a. vid. …
Raudonėnų piliakalnis ir kapinynas ir ankstyvieji apylinkės gyventojai Archeologiniai tyrimai bei šiandien Raudonės apylinkėse išlikusių senųjų archeologinių paminklų liekanos (Raudonėnų piliakalnis ir Raudonėnų kapinynas) rodo gyventojų įsikūrimą šioje vietovėje jau senajame geležies amžiuje. Jie priskiriami Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros arealui. Tarp 34 žinomų šios kultūros kapinynų, išsamiai tyrinėti du Panemunės regiono kapinynai – Seredžiaus …
Ankstyvoji Raudonės ir jos apylinkių praeitis Skaityti daugiau »