Arūnas

Raudonėnų piliakalnis ir kapinynas ir ankstyvieji apylinkės gyventojai Archeologiniai tyrimai bei šiandien Raudonės apylinkėse išlikusių senųjų archeologinių paminklų liekanos (Raudonėnų piliakalnis ir Raudonėnų kapinynas) rodo gyventojų įsikūrimą šioje vietovėje jau senajame geležies amžiuje. Jie priskiriami Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros arealui. Tarp 34 žinomų šios kultūros kapinynų, išsamiai tyrinėti du Panemunės regiono kapinynai – Seredžiaus …

Ankstyvoji Raudonės ir jos apylinkių praeitis Skaityti daugiau »

Rau­do­nė – bu­vęs dva­ras, pi­lis – įsikūrusi de­ši­nia­ja­me Ne­mu­no kran­te, prie Ne­mu­no in­ta­ko – Rau­do­nės upe­lio, prie ke­lio Ve­liuo­na – Jur­bar­kas. Pa­gal da­bar­ti­nį ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­da­li­ji­mą pri­klau­so Jur­bar­ko ra­jo­nui, yra se­niū­ni­jos cen­tras. Iki XIX a. pra­džios ši vie­to­vė pri­klau­sė Ra­sei­nių pa­vie­tui, XIX–XX a. pra­džio­je – tai Ra­sei­nių, tai Kau­no ap­skri­tims. XIX am­žiu­je, o taip pat kai …

Raudonės istorija. Bendros istorinės žinios Skaityti daugiau »

Raudonės ir jos apylinkių istorija kaip ir kitų jos artimiausių kaimynių – Seredžiaus, Veliuonos ar Skirsnemunės, siekia labai senus laikus. Archeologiniai tyrimai parodė, kad Raudonės apylinkėse žmonės įsikūrė dar senajame geležies amžiuje. Tačiau, skirtingai nuo kitų Panemunės regiono vietovių, Raudonės praeitis istoriniuose šaltiniuose pradėta dokumentuoti keliais šimtmečiais vėliau, tik nuo XVI a. pab. Vietovės klestėjimo …

Raudonės ir jos apylinkių praeities specifika. Nacionalinės ir vietinės reikšmės kultūros paveldo objektai Skaityti daugiau »