Gražų birželio 11 d. rytą ne maža grupė aktyviausių Raudonės bendruomenės „Žiburys“ narių nuosavu transportu iškeliavome į ekskursiją po Kėdainius ir Krakes. Kadangi mūsų bendruomenė vykdo su kulinarinio paveldo atgaivinimu susijusią edukacinę programą, o dauguma šios ekskursijos dalyvių prisideda prie kulinarinio paveldo edukacijos įgyvendinimo, vienas iš mūsų ekskursijos tikslų buvo susipažinti su Krakių bendruomenės centro vykdoma edukacine programa „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai“? Kėdainių miesto centre mus pasitiko ir su Kėdainių senamiesčio įžymybėmis supažindino gidė Irena.
Ekskursija prasidėjo Senosios rinkos aikštėje, kur susipažinome su sinagogų kompleksu, kurį Senosios Rinkos aikštės pakraštyje sudaro Didžioji vasarinė ir Mažoji žieminė sinagogos. Tai vienas iš trijų sinagogų kompleksų Lietuvoje.
Vėliau apsilankėme Didžiosios rinkos aikštėje, kuri buvo suformuota XVI amžiuje dešiniojo Nevėžio kranto terasoje. Šalia šios aikštės, kuri buvo pagrindinė miesto turgavietė, išsidėstę įvairūs XVII a. pastatai: Stiklių namai, burmistro Jurgio Andersono namas, Rotušė, Evangelikų reformatų bažnyčia. Šiuo metu aikštę puošia ir paminklas kunigaikščiams Radviloms „Skrynia“. Paminklą sudaro masyvi LDK iždą simbolizuojanti skrynia, virš jos iškilęs LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos biustas.
Kėdainių senamiestį taip pat puošia renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčia, kurią 1631 m. rėmė Kristupas II Radvila, o 1652 m. užbaigė statyti jo sūnus Jonušas XI Radvila. Gidė pasakojo, kad mūsų laikus ši bažnyčia pasiekė beveik nepakitusi, joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo plokštės, sukurtos Nyderlandų manierizmo stiliumi. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus – vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. XVII a. renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose ilsisi Radvilų palaikai.
Vėliau apsilankėme Šviesiojoje gimnazijoje, kurią 1625 m. įsteigė miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila, o joje dėstė garsūs Europos mokslininkai. Nuo 2002 m. čia veikia Šviesioji gimnazija, kurios didžiausia puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus universitetą.
Patiko ir per Nevėžį nutiestas tiltas, kuris suformuoja įspūdingą erdvinį koridorių į aikštę ir turi konstrukcijas, primenančias ledlaužių siluetą, kuris tarsi pakyla virš tilto tako aukštyn, sukurdamas atvirkštinę kompoziciją. Šis medžio bei plieno konstrukcijų tiltas nėra įprastas elementas, skirtas sujungti upės krantus ir pereiti iš vienos upės pusės į kitą. Jis sujungia dvi istorines Lietuvos žemes – Aukštaitiją ir Žemaitiją, o savo stilistika – praeitį ir mūsų epochą. Kairiajame tilto krante yra Aukštaitijos herbas, o dešiniajame − Žemaitijos.
Apsilankėme ir Šv. Juozapo bažnyčioje, kurią pastatė Kėdainiuose įsikūrę vienuoliai karmelitai. Viduje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais.
Įspūdinga ir gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia – seniausias pastatas Kėdainiuose. Rašytinių šaltinių duomenimis ji yra pastatyta apie 1460 m., kuri ilgą laiką (apie 70 metų) buvo protestantų rankose , tuo metu iIš bažnyčios buvo pašalinti paveikslai, altoriai, pristatyta varpinė. 1627 m. kunigaikštis Kristupas II Radvila sugrąžino bažnyčią katalikams. Bažnyčios viduje yra daug vertingų dailės kūrinių, jos interjerą puošia vėlyvojo baroko altoriai.
Kitas kelionės tikslas buvo Krakių miestelis. Krakės tai senas Lietuvos miestelis, supažindinantis mus su štetlo (jidiš kalba – žydų miestelio) istorija, kviečiantis paragauti žydiškų patiekalų ir geriau pažinti jų kultūrą. Šiuo metu miestelyje tarp įvairių krautuvėlių veikia ir bankas, ir vaistinė, ir kirpykla, ir pora kavinių. Gatves puošia prieš 20 metų čia apsigyvenusio tautodailininko skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus darbai, kuriuos jis dovanoja Krakėms. Krakės nuo seno garsėjo įvairiais žydų verslais. Pasakojama, kad norint apsirūpinti įvairiausiais reikalingais dalykais praktiškai nereikėdavo išvykti iš miestelio. Tačiau po žiaurios žydų egzekucijos jų Krakėse neliko nė vieno, tačiau jie ir jų istorija nepamirštami. Tikriausiai dėl tos priežasties Krakių bendruomenės centras ir įgyvendina edukacinę programą „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai“? Šios edukacijos metu supažindinama su žydų gyvenimu Krakėse, siūloma atrasti bei suprasti žydų ir lietuvių kultūrų panašumus ir skirtumus (kalbama apie štetlą, demonstruojami 18-19 a. rūbai, siūloma paskaityti „žydiškai“ (iš dešinės į kairę, iš apačios į viršų ir pan.), aptariami lietuvių ir žydų patarlių panašumai ir skirtumai, lyginami abiejų kultūrų papročiai, šventės, kasdienybė ir įpročiai), taip pat degustuojami žydiški patiekalai. Edukacijos trukmė apie dvi valandas, tačiau ji neprailgsta, prabėga nepaprastai greitai.
Po šios edukacijos ir sočių degustacinių pietų leidomės į ekskursiją po Krakių miestelį. Ekskursijos metu mus lydėjo ir su Krakių miestelio istorija ir lankytinomis vietomis mus supažindino bendruomenės centro pirmininkė Daiva, esame dėkingi jai. Šios viešnagės Kėdainiuose ir Krakėse metu sužinojome daug įdomių dalykų, apie kuriuos nebuvome girdėję, pamatėme nuostabaus grožio senovinių pastatų, bažnyčių, paminklų. Manau, kad šios kelionės įspūdžiai greitai neišdils iš mūsų atminties.