Puiki kelionė po Žemaitiją

Raudonės bendruomenė „Žiburys“ šių metų gegužės mėnesį pateikė Jurbarko rajono savivaldybės administracijai paraišką projektui „Pažinkime savo kraštą“, kuriame buvo numatyta organizuoti visų Raudonės seniūnijos bendruomenių narių ekskursiją po Lietuvą. Šios projekto idėja  buvo skatinti Raudonės seniūnijos bendruomenių narius artimesniam bendradarbiavimui, padidinti tarpusavio supratimą, praplėsti akiratį, patirti naujų įspūdžių ir susipažinti su kitų Lietuvos regionų istoriniu, kultūriniu ir kulinariniu paveldu. Mūsų bendruomenei ši patirtis yra labai aktuali, nes vykdome edukacines programas turistams, susijusias su Raudonės dvaro kulinarinio paveldo atgaivinimu, dvaro virtuvės patiekalų degustavimu. Jurbarko rajono savivaldybės administracija pritarė šiam projektui ir liepos mėnesį skyrė finansavimą. Tuomet buvo pradėta organizuoti kelionė po Žemaitijos regioną, išsiaiškinta, kiek bendruomenių narių nori keliauti, surinkti papildomi pinigai, reikalingi mokamų objektų finansavimui, suderinta ekskursijos data.

Išaušo rugpjūčio 14 dienos rytas, kuomet 48-ni Raudonės seniūnijos bendruomenių nariai sėdo į ištaigingą autobusą ir išvyko į pažintinę – edukacinę ekskursiją po kalvotąją Žemaitiją.  Ekskursijoje dalyvavo 20 asmenų iš dviejų Raudonėnų kaimo bendruomenių, 7 Stakių bendruomenės nariai, 6 graužėniškiai ir  15 raudoniškių.

Kelionės pradžioje aplankėme Rietave esantį, buvusį Oginskių dvarą, kuriame šiuo metu įkurtas Oginskių kultūros istorijos muziejus. Šio muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas be galo subtiliai ir įdomiai papasakojo apie grafų Oginskių gyvenimo istoriją ir tai, kokį svarbų vaidmenį jie suvaidino Žemaitijos istorijoje. Oginskiai puoselėjo ne tik šio krašto kultūrą, bet ir švietimą. Muziejuje išgirdome įdomų pasakojimą apie pačių Oginskių giminės gyvenimą,  apie jų materialinę bei moralinę paramą mūsų genijui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, pamatėme pianiną, kuriuo grojo Čiurlionis, taip pat išgirdome ir nemirtingąjį Mykolo Kleopo Oginskio polonezą.

Kitoje ekskursijos dalyje apsilankėme nuostabaus grožio Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, prie kurios statybos prisidėjo Mykolo Kleopo Oginskio sūnus Irenėjus, o vėliau – žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Ši bažnyčia XIX amžiuje buvo laikoma gražiausia šventove žemaičių vyskupijoje.

Toliau keliavome į Plungę, kurioje yra nuostabaus grožio kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai ir parkas. Šiuose dvaro rūmuose šiuo metu įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, kaupiantis ir eksponuojantis po visą pasaulį pasklidusių žemaičių menininkų kūrinius, taip pat pristatantis Oginskių giminės istoriją atspindintį kultūros paveldą ir žinomų menininkų darbus.

Kitas kelionės etapas buvo Žemaitijos sostinė – Telšiai, miestas ant septynių kalvų, kur susipažinome su miesto istorija, apžiūrėjome senamiestį, gražųjį Masčio ežerą ir jo krantines. Turgaus aikštėje radome Rotušės šulinį, miesto laikrodį, Žemaitijos gaublį ir daugelį kitų skulptūrų. Didelį įspūdį padarė šv. Antano Paduviečio katedra, kuri vadinama baltąja gulbe, kaip ir Kauno Rotušė, o šiuo metu remontuojamoje Respublikos gatvėje  –  Didžioji žemaičių siena, ant kurios pritvirtintose plokštėse užfiksuoti pagrindiniai Žemaitijos įvykiai, kurie užrašyti žemaičių tarme ir apjungti žemaičių istorijai būdingais simboliais. Šioje gatvėje taip pat radome ir  Žemaitijos motiną vaizduojančią skulptūrą, kurioje pavaizduota meška, nešanti ne tik žemaitukus, bet ir meškiukus. Žemaičiai sako, kad patrynus meškos nosį gali išsipildyti visi geri žmogaus norai. Telšiuose dar apsilankėme švč. Mergelė Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje.

Viena iš ekskursijos dalių buvo žemaitiškų valgių degustacija, kurios metu paragavome įvairiausių šiam regionui būdingų patiekalų. Vaišinomės šeimininkių paruoštu kastiniu su karštomis bulvėmis, pagardintomis druska ir trintomis kanapių sėklomis, taip pat silke, cibulyne, pusmarškone koše, žemaitišku šiupiniu, namine gira, pyragu ir žolelių arbata. Buvome labai nustebinti gausybe naujų skonių, prisiragavome iki soties. Edukacijos metu viena iš šeimininkių aiškino, kokius patiekalus ragaujame, iš ko jie pagaminti, kaip ir su kuo ką valgyti. Buvo įdomu.

Paskutinė mūsų ekskursijos maršruto stotelė buvo Varniai. Apsilankėme šv. Aleksandro bažnyčioje, kuri yra viena seniausių Žemaitijoje, pastatyta apie  1414-1416 metus, kuri sovietmečiu buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau – baldų parduotuve. Tik 1991 metais ši bažnyčia buvo restauruota ir grąžinta tikintiesiems.  Kitas Varniuose aplankytas objektas buvo Šv. Apaštalų Povilo ir Pauliaus katedra, kuri taip pat buvo padėta statyti labai seniai, 1417 metais, ir net tris kartus sudeginta. Tačiau šiuo metu katedra yra restauruota ir veikianti. Šioje bažnyčioje yra net 12 altorių, po katedra esančioje kriptoje palaidota 13 žemaičių vyskupų, o šalia esančiame šventoriuje įrengtas lurdas.

Galime patvirtinti, kad ekskursija po kalvotąjį Žemaitijos kraštą paliko mums labai didelį ir gerą įspūdį, turėjome profesionalius gidus, kurie labai įdomiai papasakojo apie kiekvieną mūsų lankomą objektą.

Labai džiaugiamės, kad Jurbarko rajono savivaldybės suteikto projektinio finansavimo dėka turėjome galimybę pakeliauti, praplėsti savo akiratį, susipažinti su Žemaitijos istoriniais paminklais, kultūriniu ir kulinariniu paveldu ir patirti nepamirštamų įspūdžių, artimiau pabendrauti tarpusavyje.